Bet koks tikras pažinimas neįmanomas. Galima išvardinti regimybes, pajusti atmosferą, atskleisti absurdiškumo jausmą skirtingose visuomenėse, erdvėse, situacijose. Gyvenimas ten ir čia vyksta tuo pačiu ritmu, dekoracijos keičiasi – ritmas išlieka. Diena po dienos nykus, monotoniškas gyvenimas, situacijų tapatumas.

Situacijos instaliacija čia ir bandymas surasti situacijai ten adekvatų išraiškos būdą. Akcijos vieta čia – akademinio irklavimo baseinas Vilniuje, laikas – dabar. Mechaninis irklavimas, monotoniškas judėjimas, pastovi erdvė, didėjantis nuovargis: paskutinė mašinalaus gyvenimo riba. Priklausomai nuo nuovargio dydžio, prakaito kiekio, situacija absurdiškėja. Pauzių nebelieka. Atsiranda iliuzinė viltis, kad pavyks (?) atkurti glotnų vandens spindesį. Antra akcijos dalis vyktų ten. Tai, kas vyksta ten, negali nesiskirti nuo to, kas vyksta čia. 

– Projekto pristatymas 

Tai statiška kamera užfiksuota meno akcijos dokumentacija: joje matome autorių bičiulius, mojuojančius irklais Vilniaus akademinio irklavimo bazės stacionarioje baidarėje treniruoklyje. Videofiksacija buvo skirta parodai Londone, kurioje duetas dalyvavo drauge su dar keletu Lietuvos menininkų, ir tapo keturių videokūrinių ciklo pradžia. Šie kadrai ir pati akcija pristatyta kaip komentaras apie kasdienybės rutiną ir nykumą, neišvengiamą nuolatinių judesių ratą – tai byloja egzistencinio liūdesio persmelktas tekstas akcijos vietą ir laiką skelbiančioje skrajutėje.

Antra ciklo dalis nufilmuota Londone, Temzės upės prieigose, ir jos prasmių laukas jau visai kitoks; Temzėje irkluojančių kur kas profesionaliau atrodančių britų sportininkų sugretinimas su stacionariu Vilniaus treniruokliu primygtinai išryškina aštrų kontrastą tarp „čia“ ir „ten“, Rytų ir Vakarų, Lietuvos ir Didžiosios Britanijos. […]

Nors šie filmai stokoja kitiems dueto kūriniams būdingos griežtos lakoniškos formos, jie pasižymi kitiems darbams nebūdinga savybe – pirma, tai dokumentinė medžiaga. Be to, juose juntama tam tikra ambicija, kurią įvardijant peršasi palyginimas tarp menininkų „išsilaipinimo“ Temzės krantinėje ir mitais apipintų išsilaipinimų Amerikos žemyne, Mėnulyje ir t. t. Šiose juostose susitinka Rytai ir Vakarai – tai istorinis dokumentas, unikali medžiaga, nors kameros akis fiksuoja neišraiškingus vaizdus, ir konteksto nežinančiam žiūrovui prieinama tik gana nuobodi pasaulių sandūros realybė.

– Virginija Januškevičiūtė, „Aidos Čeponytės ir Valdo Ozarinsko videofiksacijos. Restauruoti ankstyvojo lietuviško videomeno kūriniai „Meno avilio“ sinematekoje“, Nemunas, 2024, Nr. 10, p. 14–15.