Šiai per visą Šiuolaikinio meno centrą išsiskleidusiai trienalei Ozarinskas sukūrė architektūrą, kiekvienai pastato sienai suteikdamas „šešėlį“ – tokių pat matmenų, tik juodą, sieną. Juodose plastiko pertvarose kiauraraščiu buvo iškirpti vieno iš parodos menininkų tekstai – panašiai kaip baro „Neperšaunama liemenė“ interjere, kur prieš dešimtmetį Morzės abėcėle buvo užrašyti Rolando Rastausko žodžiai.

2005 m. drauge su vienu iš 9-osios Baltijos trienalės kuratorių Raimundu Malašausku Ozarinskas sukūrė architektūrą šiai parodai, turėjusiai dešimtis pavadinimų ir tyrinėjusiai juodąsias rinkas, šešėlinius reiškinius, paslapčių ekologiją – viską, kas priešinasi skaidrumo ir regimumo tironijai. Atspirties tašku jiems tapo filosofo Jalalo Toufico mintis, kad tiesi linija gali būti pats klaidžiausias labirintas. Šią mintį apjungus su „šešėlinių sienų“ idėja ir menininko Artūro Railos trienalei kuriamu ŠMC geomagnetinių laukų žemėlapiu parodos planas susiformavo tarsi savaime. Neperregimos juodo plastiko pertvaros buvo perforuotos kiauraraščiu su mįslingomis datomis ir vietovardžiais (tai buvo menininko Melvino Moti instaliacijos dalis, dokumentavusi keletą šimtmečių spiritizmo seansuose populiaraus vaiduoklio biografiją). Šviesa mirguliuojantis kiauraraštis signalizavo, kad už „sienos“ erdvė tęsiasi, o įėjimų į skirtingas erdves pro šias plastiko užuolaidas žiūrovams teko ieškoti ir juos skintis patiems. 

– Virginija Januškevičiūtė, „Parodų architektūra“, Architektas be architektūros? Valdo Ozarinsko retrospektyva: parodos gidas, sud. Virginija Januškevičiūtė, Vilnius: Šiuolaikinio meno centras, 2018, p. 29.

– Virginija Januškevičiūtė

Parodos architektas: Valdas Ozarinskas

Parodos kuratoriai: Sofia Hernández Chong Cuy, Raimundas Malašauskas, Alexis Vaillant

Šiuolaikinio meno centras Vilniuje

Fotografas: Paulius Mazūras

Nuotraukos iš ŠMC archyvo 

Parodų architektūra