Elektrėnai, kaip naujas pramoninis miestas, ilgą laiką neturėjo sakralinio centro. Tik 1989 m. įregistruota Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės parapija, o netrukus paskelbtas ir architektūrinis naujos bažnyčios konkursas. Jo laimėtoju tapo architektas Henrikas Kęstutis Šilgalis, pasiūlęs modernią, tačiau nuo tradicijos radikaliai nenutolusią koncepciją – naujų medžiagų, vizualiai paveikių formų ir atpažįstamo bažnytinio silueto sintezę.

Konkursui pateiktas Valdo Ozarinsko ir Gintaro Blažiūno architektūrinis maketas sakralinės architektūros kodus permąstė gerokai radikaliau. Iš metalo lakštų, vielos ir perforuotų paviršių sukomponuotas maketas veikiau priminė architektūrinę skulptūrą nei realistinį būsimos bažnyčios pavidalą. Šviesa, atspindžiai ir medžiagiškumas kūrė beveik kinetinį įspūdį, kvestionavusį nusistovėjusias lietuviškosios sakralinės architektūros patirtis. Sakralumo čia ieškota ne per tradicinę tektoniką ar ikonografiją, o medituojant efemerišką paviršių, linijų ir erdvių abstrakciją.

Mašinų amžiaus poetika alsuojančios grakščios vertikalės, tikėtina, įkvėpimo sėmėsi iš Ivano Loenidovo 1927 m. Lenino institutui Maskvoje pateikto pasiūlymo, tačiau idėjiškai rezonavo ir su dekonstruktyvistų eksperimentais. Nors Ozarinsko ir Blažiūno projekte formos lakoniškesnės, žvelgiant į dinamišką plokštumų asimetriją nesunku nubrėžti paralelę su 1985 m. „Coop Himmelb(l)au“ pasiūlymu Hamburgui, žinomu kaip „Hamburg Skyline“.

– Vaidas Petrulis

Autoriai: Gintautas Blažiūnas, Valdas Ozarinskas

Fotografas: Remigijus Pačėsa

Architektūra