Architektai niekada neatsisakė svajonių apie ateitį. Šios svajonės dažnai įgaudavo pastatų pavidalą – tokių, kurių nebuvo įmanoma realizuoti, nes jie buvo ideologiškai nepriimtini arba techniškai neįgyvendinami. Tokie projektai apėmė ne vien statybą, bet ir gyvenimo būdo kaitą. Todėl architektai tapo vienais aktyviausių utopistų – tobulos visuomenės vizijų kūrėjais. Jų utopijos esmė buvo siekis, pasitelkus sėkmingą politinę sistemą, „patobulinti“ žmogaus santykį su laiku ir erdve. Svarbu pabrėžti, kad XX a. 6–7 deš. architektai vis dar tikėjo erdvės utopijomis, nors bolševikiniai ir fašistiniai eksperimentai tuo metu jau buvo visiškai diskredituoti.

1963 m. garsus olandų architektas Constantas Nieuwenhuysas rašė: „Ateities homo ludens (žaidžiantis žmogus) veikiausiai bus normalus žmogus. Pagrindinė jo veikla bus tikrovės konstravimas – laisvai kuriant pasaulį be vargo ir kovos dėl išlikimo. Tai turėtų sukelti visuomenės elgsenos revoliuciją. Jei žmogus taps nepriklausomas nuo darbo, jis nebus pririštas prie vienos vietos ir jam nereikės įsikurti visam laikui. Jis galės laisvai judėti, keisti aplinką ir plėsti savo teritorijas. Jo santykis su erdve bus toks pat laisvas kaip ir santykis su laiku.“ (Daniel Herman, Constant’s New Babylon, Artbyte, 2000 m. kovas–balandis.)

– Jonas Valatkevičius, tekstas iš parodos katalogo Four Architectures: Estonia, Latvia, Lithuania, Sweden (La Galerie d’Architecture, 2000). 

Autoriai: Audrius Bučas, Marina Bučienė, Aida Čeponytė, Gintaras Kuginys, Valdas Ozarinskas

Visi parodos dalyviai: „3+1 Architects“ (Markus Kaasik, Andreas Ojari, Ilmar Valdur); Arhis (Andris Kronbergs, Arnis Kleinbergs, Eduards Beernaerts, Ivo Kalvelis, Girts Kilevics, Juris Lasis, Vilnis Slars, Edgars Treimanis, Vilnis Uzors); „Private Ideology“ (Andrius Bučas, Marina Bučienė, Valdas Ozarinskas, Aida Čeponytė, Gintaras Kuginys); „White Arkitekter“ (Lars Gezelius, Jan Larsson, Mattias Lind, Johan Lundin, Mattias Nordström, Björn Tegnell)

Fotografas: Valdas Ozarinskas

Eksponuota „La Galerie d’Architecture“ Paryžiuje 2000 m.

Parodų architektūra