„Erdvė 0–14“ – tai kolektyvinis architektūrinis projektas, kuriame keturiolika sidabro spalvos palapinių suformavo laikiną, autonomišką miestą. Šiose struktūrose eksponuotos architektūrinės idėjos sąmoningai atsisakė prisitaikyti prie įprastų urbanistinių taisyklių ir įsiterpė į miesto audinį kaip svetimkūniai – ryškūs, provokuojantys ir net kiek agresyvūs.

Palapinės priminė skraidančius objektus ar ore pakibusius statinius, kuriems negaliojo nei mastelio, nei leidimų logika. Tai architektūra, siūliusi ne sprendimus, o klausimus: kas turi teisę formuoti miestą, kas nustato ribas tarp laikino ir nuolatinio, tarp utopijos ir realybės. Projektas veikė kaip atvira platforma diskusijai apie šiuolaikinę architektūrą – jos galimybes, grėsmes ir santykį su visuomene, kuri ne visada pasirengusi tokiam įsikišimui.

Vienam „New Millennium Experience Company“ direktoriui Robertui Warneriui labiausiai patiko Lietuvos architektų mini projektai. Valdo Ozarinsko, Aidos Čeponytės, Gintaro Kuginio ir Audriaus bei Marinos Bučių darbus jis pavadino „vaizdingomis architektūrinio nuotykio paieškomis“.

– Vytas Rudavičius, „Lietuvių menas – impozantiškoje Grinvičo scenoje“, Lietuvos rytas, priedas Mūzų malūnas, 2000 m. spalio 3 d.

Autoriai: Audrius Bučas, Aida Čeponytė, Marina Bučienė, Darius Čiūta, Tomas Grunskis, Gintaras Kuginys, Tomas Rasiulis, Ginas Štelbys, Modestas Šipyla, Valdas Ozarinskas

Nuotraukos iš Valdo Ozarinsko fondo archyvo

Eksponuota Šiuolaikinio meno centre Vilniuje ir „Lietuvos menininkai pasaulio scenoje“ Tūkstantmečio kupole „DOMUS 2000“ Londone 2000 m.

Kiti šaltiniai:

Rūta Mikšionienė, „Architektūra – menų motina ir funkcijos vergė“, Lietuvos rytas, priedas Mūzų malūnas, 2000 m. spalio 3 d.

Meno projektai