Frederisija. 2001

Frederisijos uosto pertvarkymo projekte buvo pasiūlyta radikaliai pakeisti žvilgsnio tašką – į teritoriją žvelgti ne iš žmogaus mastelio, o tarsi iš kosminio palydovo. Uosto infrastruktūra čia buvo žymima paprastais grafiniais ženklais: juodais taškais baltame fone, primenančiais indikatorius, naudojamus erdvėlaiviams atskirti nuo kitų kosminių kūnų.

Projektas buvo mąstomas ne tik kaip vizualinė schema, bet ir kaip potencialiai interaktyvi sistema, leidžianti įsivaizduoti duomenų mainus tarp Frederisijos ir kosminės stoties. Taip architektūrinis objektas buvo perkeltas į kitą mastelį: uostas čia tapo signalu, o ne vien funkcine infrastruktūra.

Šiame projekte atrasta mastelio „paklaida“ vėliau buvo plėtojama ir kituose menininkų darbuose: erdvė, laikas ir matymo atstumas juose ima persidengti, o architektūra veikia kaip orientacijos sistema – tarp čia ir toli, tarp dabarties ir numanomos ateities.

[…] Danijos Frederisijos uosto pertvarkymo projekte (2001) Ozarinskas su Čeponyte, priešingai, siūlė į teritoriją žvelgti iš itin toli – iš kosminio palydovo, uosto įrenginius pažymėję erdvėlaivių skirtingumui nuo kitų kosminių kūnų naudojamais indikatoriais – baltame fone taisyklingai įkomponuotais juodais taškais. Projektuota taip, kad tai turėtų būti ir interaktyvus ryšys: duomenų kaupimas ir apykaita tarp Frederisijos ir kosminės stoties. Šiame architektūros projekte atrasta mastelio paklaida buvo pritaikyta ir VIII Baltijos šalių trienalei sukurtoje lauko instaliacijoje Traukos taškai (2002).

– Lolita Jablonskienė, „Prieštaringumas: Valdo Ozarinsko kūryba“, Acta Academiae Artium Vilnensis, 2024 m. kovas, https://www.researchgate.net/publication/384544193_Priestaringumas_Valdo_Ozarinsko_kuryba_Acta_Academiae_Artium_Vilnensis.