„Iliuzionistai. Apie scenografiją ir šiuolaikinį meną“ – viena paskutinių Ozarinsko sukurtų ekspozicijų Šiuolaikinio meno centre. Parodai, kuri didžiąja dalimi gilinosi į teatro konvencijas ir struktūrinius teatrinio pasakojimo elementus, jis pasiūlė architektūrinį sprendimą, padalijusį visą jos erdvę į kelis planus, paverčiančius parodos lankytojus mizanscenų aktoriais. Daugybę parodos erdvių skyrė perregimas šydas, kurio stambios akys priminė teniso ar badmintono tinklą. Parodos kuratores architektas instruktavo eksponatus dėlioti taip, tarsi kiekvienoje „aikštelėje“ vyktų kitas žaidimas.

– Virginija Januškevičiūtė

Dažnai atviro plano, persiliejančių garsų ir videoprojekcijų prisodrintos grupinių parodų erdvės atkartodavo principus, kuriuos jis taikė ir interjeruose („man visais atvejais gražu, kai nejauti, kur grindys, lubos, sienos, perėjimai“). Ši įtaka buvo dvikryptė – viename interviu jis vardina darbo ŠMC įtaką kitiems jo projektams: sugrįžusį žavėjimąsi balta spalva, mobilių, lengvai transportuojamų elementų naudojimą, polinkį niekada neslėpti daiktų ir norą projektuoti objektus kaip kelio ženklus – aiškiai matomus, funkcionalius ir apibrėžiančius elgesio taisykles. Visa tai turėjo milžiniškos įtakos tam, kaip vilniečiai įprato matyti šiuolaikinį meną.

– Virginija Januškevičiūtė, „Parodų architektūra“, Architektas be architektūros? Valdo Ozarinsko retrospektyva: parodos gidas, sud. Virginija Januškevičiūtė, Vilnius: Šiuolaikinio meno centras, 2018, p. 29.

Parodos architektas: Valdas Ozarinskas

Parodos kuratorės: Julija Fomina, Virginija Januškevičiūtė

Šiuolaikinio meno centras Vilniuje

Fotografas: Arnas Anskaitis

Nuotraukos iš ŠMC archyvo

Kiti šaltiniai:

Rita Mikučionytė, „Tikrovės iliuzijos mano „scenos dėžėje“, 7 meno dienos, 2013 m. rugsėjo 27 d., https://www.7md.lt/tarp_disciplinu/2013-09-27/Tikroves-iliuzijos-mano-scenos-dezeje. 

Parodų architektūra