E.: O kuri instaliacija tau atrodo labiausiai pavykusi?
V.: Deja, ji padaryta ne Vilniuje, ir beveik nėra galimybių ją pakartoti. Ji net nebuvo nufotografuota. Turėjau laimės pernai vasarą dalyvauti tarptautiniame simpoziume „Projektas sala“ Gdanske. Ten suvažiavo menininkai ir architektai iš Baltijos šalių. Architektai turėjo pateikti salos apstatymo ir keleto konkrečių pastatų (Multimedijų centro ir kt.) projektus, tačiau pagrindinė simpoziumo idėja buvo glaudus šiuolaikinių menininkų ir architektų bendradarbiavimas sprendžiant urbanistines problemas. Iš pradžių ketinau dalyvauti simpoziume kaip architektas – su statinių projektais. Padariau dangoraižių maketus iš metalo ir veidrodinio stiklo, pateikiau savą salos apstatymo koncepciją. Tačiau, užuot paprastai visa tai pateikęs, susigundžiau vėl padaryti instaliaciją. Gavau 500 kv. m erdvę buvusiame grūdų sandėlyje. Mėgstu dideles erdves. Ant lubų pakabinau dešimt projektorių, kurie tamsoje ant grindų rodė maketų skaidres, maždaug dviejų metrų dydžio. Kas matė šią instaliaciją, mane iškart priskyrė menininkams, nors tai buvo tikras architektūrinis projektas, tik neįprastai pateiktas.

– Erika Grigoravičienė, „Plieninis pabučiavimas“, 7 meno dienos, 1995 m. balandžio 14 d.

Autoriai: Aida Čeponytė, Viktoras Kormilcevas, Valdas Ozarinskas

Nuotraukos iš Valdo Ozarinsko fondo archyvo 

Eksponuota „Wyspa“ tarptautinėse multimedijų dirbtuvėse Gdanske (Lenkija) 1997 m.

Meno projektai